- liepkaulis
- líepkaulis sm. (1) 1. jaunos liepos kamienas ar šaka be karnos: Jau čia koks senis karnas lupo, kad tiek daug líepkaulių primėtyta Vl. Pasiėmė karnas, palikdamas tik liepkaulius Kp. Ganydamas miške, pririnkdavo liepkauliùkų ir parnešdavo vakarienei virti Auk. Dantys kaip líepkauliai sveiki J. 2. NdŽ, Kv, Yl liepinis šakalys, skala: Liepkauliai iki šiolei yra visų geriausiu ūkinykų žiburiu, nesgi aiškią šviesą duoda ir nesproginė[ja] S.Dauk. Liepkauliai dega balta ramia liepsna, negęstančia, nesprogstančia MTtIV140. 3. bot. gudobelė (Crataegus): Liepkaulis auga po kalnus, po trakas J.Jabl(Žem).
Dictionary of the Lithuanian Language.